Skaitmeninė transformacija skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Viena iš sričių, kurioje taip pat aktyviai vyksta permainos, yra sveikatos priežiūra. Šiandien savo sveikata rūpintis galima nuotoliniu būdu: nuo sveikatos duomenų stebėjimo ir valdymo iki diagnozės nustatymo internetu. Covid-19 pandemija prisidėjo prie technologinių ir inovacinių sprendimų kūrimo, kai pavyzdžiui, kaimo vietovėse gyvenantys žmonės gali gauti geresnę medicininę priežiūrą naudodamiesi telemedicina, senjorai gali saugiau jaustis namuose naudodamiesi jutikliais ir išmaniaisiais namų prietaisais, sveikatos ir fitneso programėlės padeda žmonėms sportuoti, gerti vandenį, sveikiau maitintis. Ir vis dėlto, daugelis žmonių šiomis e. sveikatos paslaugomis nesinaudoja. Pavyzdžiui, Vokietijoje programėlę „Corona Warn” atsisiuntė apie 26 mln. žmonių, o tai sudaro tik 31 proc. gyventojų (Statista, 2021 m.).
Europos Komisijos 2012-2020 m. e. sveikatos veiksmų plane teigiama, kad viena iš pagrindinių e. sveikatos plėtros kliūčių yra nepakankamas informuotumas, pasitikėjimas ir gebėjimas rasti, suprasti ir įvertinti internetinę informaciją apie sveikatą, taikyti šias žinias priimant sprendimus dėl sveikatos, taip pat pasitikėti e. sveikatos sprendimais.
Projektą „E-sveikatos raštingumo ugdymas“ ( HEAL) finansuoja Europos Sąjunga pagal „Erasmus+“ programą. Projekto tikslas – didinti Lietuvos gyventojų skaitmeninius įgūdžius sveikatos raštingumo srityje bei informuoti apie e.sveikatos paslaugų teikiamą naudą. Projektas įgyvendinamas Vokietijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje ir Graikijoje. Siekiant geriau suprasti šalių e.sveikatos sistemas, e.sveikatos raštingumo lygį, vartotojų skaitmeninių įgūdžius, jų poreikius bei lūkesčius, kiekvienoje šalyje buvo atlikta situacijos analizė ir interviu su sveikatos priežiūros darbuotojais, vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovais dirbančiais sveikatos priežiūros srityje. Diskusijos metu buvo siekiama surinkti papildomus išteklius iš visos ES elektroniniam sveikatos žinynui ir suburti projektu besidominčią bendruomenę. Į saugyklą bus įtraukta medžiaga, pristatanti naujausius šios srities pokyčius; ištekliai, padedantys didinti informuotumą apie e.sveikatos raštingumo svarbą; joje bus kaupiami straipsniai, interneto svetainės, mokomosios programos, teisiniai tekstai, geriausios praktikos pavyzdžiai iš skirtingų ES šalių; kuriama geriausios praktikos pavyzdžių saugykla, aplink kurią galėtų burtis bendruomenė besidominčių sveikatos naujovėmis ir inovacijomis.
Įgyvendinant tarptautinį projektą „E.sveikatos raštingumo ugdymas“ buvo organizuojamos grupės diskusijos kiekvienoje projekte dalyvaujančių organizacijų šalyje. Jų metu gauti rezultatai bus naudojami kaip pagrindas rengiant internetinį e.sveikatos žinyną, mokymų programą bei buriant bendruomenę besidominčią projektu. Į grupės diskusijas buvo pakviesti sveikatos priežiūros darbuotojai, pacientai, vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai dirbantys sveikatos priežiūros srityje, kurie dalinosi savo žiniomis, mintimis apie pastaraisiais metais vykstančius pokyčius e.sveikatos sektoriuje, e.sveikatos raštingumo svarbą, vartotojų t.y. pacientų bei sveikatos priežiūros darbuotojų skaitmeninius įgūdžius, poreikius bei lūkesčius susijusius su e.sveikatos paslaugomis ir pan.
TYRIMO IŠVADOS
Kalbant apie e.sveikatą, akivaizdu, kad vieno sprendimo nėra. Sveikata ir kelias į sveikatą yra procesas. Labai reikia daugiau bendravimo, bendradarbiavimo ir raginimo imtis veiksmų, asmeninio įsitraukimo ir atsakomybės. Svarbu suteikti pacientams ir specialistams galimybę dalytis atsakomybe už gydymą taip, kad būtų skatinamas savarankiškumas ir pasitikėjimas skaitmeninėmis sveikatos paslaugomis ir priemonėmis.
Dabartiniai pokyčiai vertinami kaip sveikatos sistemos tobulinimas. Pacientas įgis suverenitetą sveikatos duomenų atžvilgiu.Tai reiškia, kad jei pacientas norės, jis galės susipažinti su medicininėmis ataskaitomis, vaistais ir visa savo sveikatos istorija. Jie gali suteikti prieigą gydytojams, kurie tada galės geriau suprasti asmens ligos istoriją. Tai laikoma dideliu žingsniu į priekį, kai kalbama apie pacientų autonomiją. Kad galėtų naudotis šia autonomija, pacientai turi turėti žinių ir įgūdžių priimti pagrįstus sprendimus.
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir grupinių diskusijų dalyvių išsakytomis nuomonėmis apie e. sveikatą, galima daryti išvadą, kad vartotojai nesiryžta naudotis e. sveikatos paslaugomis, nes jiems apskritai trūksta skaitmeninio raštingumo žinių, ypatingai vyresnio amžiaus žmonių tarpe ir tarp socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Jie dalinosi siūlymais, kad reikalinga parengti konkrečias mokymosi programas, skirtas ugdyti su e.sveikata susijusius skaitmeninio raštingumo įgūdžius.
Kadangi žmonės, kuriems e. sveikatos paslaugos bus naudingiausios, yra nevienalytė grupė, nėra vienos specialistų grupės, kuri galėtų padėti teikti šias paslaugas. Mums reikia savanorių ir etatinių darbuotojų, kurie būtų pasirengę mokyti piliečius apie e. sveikatą. Tai gali būti sveikatos priežiūros specialistai, skaitmeninių technologijų ekspertai, taip pat bibliotekininkai, dirbantys su suaugusiaisiais. Siekiant paremti ir įgalinti šiuos specialistus, HEAL projektas rengia mokymo priemonių rinkinį, kuris suteiks jiems kvalifikaciją tapti „e. sveikatos gidais“.
2023 m. projektas pasiūlys mokymų rinkinį, skirtą neformaliojo švietimo įstaigoms bei sveikatos priežiūros specialistams norintiems tapti „e. sveikatos gidais”.
